Norint padėti vaikui mokytis skaityti, neužtenka tik supažindinti jį su lietuviška abėcėle. Taip, tai yra vienas svarbiausių žingsnių, mokantis skaityti, bet jo vieno nėra gana.
Čia pateikiami pagrindiniai etapai, kaip galėtų atrodyti vaikų mokymas skaityti ir įgytų žinių kartojimas.
TURINYS:
Pagrindiniai žingsniai, mokant vaiką skaityti
1. Abėcėlės mokymasis
Pirmiausia, norint padėti vaikui mokytis skaityti, svarbu supažindinti jį su raidėmis ir visa lietuviška abėcėle.
Tik pažinus raides, galima pradėti jas jungti į skiemenis, o skiemenis jungti į žodžius, kurie sudaro sakinius.
Abėcėlės mokymuisi svarbu naudoti kuo įvairesnes technikas – taip vaikams mokymosi procesas nenusibosta, atrodo žaismingas ir dėl to galima pasiekti efektyvesnių rezultatų.
Rinkitės abėcėlės korteles, raides spalvinimui, abėcėlės plakatą ar panašias priemones, kad padėtumėte vaikams greičiau išmokti abėcėlę.
2. Raidžių siejimas su garsu
Visgi vaikui neužtenka tik pažinti raides, kad mokėtų skaityti.
Svarbus aspektas, mokant vaiką skaityti, yra padėti jam suprasti, kaip skamba kiekviena raidė. Tai reiškia supažindinti jį su raidės tarimu, kas vėliau padės jam lengviau jungti raides į skiemenis.
Raidžių siejimui su garsu puikiai tinka abėcėlės dainelės.
Abėcėlės dainelės vaikams yra labai naudingos, nes padeda ne tik pamatyti, kaip atrodo raidės, bet ir išgirsti, kaip jos tariamos, kaip skamba skirtinguose žodžiuose.
3. Raidžių jungimas į skiemenis, skiemenų jungimas į žodžius
Tik pradedant mokyti vaiką jungti skiemenis ir skaityti, rekomenduojama rinktis nulinio lygio knygeles. Jose dažniausiai pateikiami trumpi sakiniai ir žodžiai sugrupuoti skiemenimis.
Pirmiausia reikėtų kartu su vaiku bandyti skaityti skiemenimis, kaip ir rašoma knygelėje.
Vėliau po truputį įvedinėti vaiką į rišlų skaitymą. Tai yra garsiai perskaityti pilnus žodžius, kad vaikas girdėtų, ir tada paklausti jo, kas buvo perskaityta. Taip lavinamas aktyvus klausimas, vaikai mokosi taisyklingai jungti raides ir tarti žodžius.
Nepamirškite, kad skaitymas vaikams yra sudėtinga veikla, dėl to reikia jų neskubinti ir suprasti, kad jie gali greitai pavargti.
Taigi, skaitant knygeles, rekomenduojama daryti trumpas pertraukėles, bet neatsitraukti nuo knygelės, kad vėliau galėtumėte pratęsti veiklą.
Pertraukėlės metu itin pasitarnauja knygučių paveikslėliai – pabandykite vaikams parodyti piešinėlį iš knygos ir stenkitės pasakoti apie tai, ką ten matote. Taip mažieji pailsės nuo tiesioginio skaitymo, bet pertraukėlės metu girdės, kaip Jūs kalbate, ir mokysis klausydami.
Kai vaikai šiek tiek pailsės, galėsite toliau tęsti skaitymą.
4. Padėkite vaikams treniruotis:
a) Ant baldų pridėkite lapelius su pavadinimais
Vienas iš būdų, padedančių užtvirtinti žinias apie raidžių jungimą į skiemenis ir jų jungimą į žodžius, yra pavadinimų priklijavimas ant baldų.
Tai efektyvi technika, nes ji veikia kasdien – vaikai nuolat savo aplinkoje mato tuos lapelius, gali pirštuku vedžioti pavadinimus sudarančias raides, bandyti savarankiškai perskaityti parašytus žodžius.
Ir Jūs, praeidami pro šalį, galite padėti vaikams mokytis – vis paskaitykite parašytus žodžius.
Iš pradžių galite skiemenimis, o vėliau visą žodį vientisai. Taip vaikams bus lengviau įsiminti, kaip jungiasi ir skamba žodžiai, nes ne tik matys juos parašytus, bet ir galės išgirsti.
b) Žaiskite žodžių žaidimus
Padėkite vaikams mokytis skaityti trumpais, bet efektyviais žaidimais.
Vienas iš jų – žodžių žaidimas, kurio metu vaikui uždavinėjate klausimus apie raides, garsus, žodžių skambesį ir t. t.
Pavyzdžiui:
Paklauskite vaikų, kokiu garsu prasideda koks nors žodis. Tarkime, koks pirmas garsas yra žodyje gėlė? O koks žodyje mamutas?
Paklauskite vaikų, kokiu garsu baigiasi koks nors žodis. Tarkime, koks yra paskutinis garsas žodyje lauktuvės? O koks žodyje mašina?
Paklauskite vaikų, koks žodis prasideda tam tikru garsu. Tarkime, koks žodis prasideda garsu n? O koks žodis prasideda garsu i?
Paklauskite vaikų, su kokiu žodžiu rimuojasi koks nors žodis. Tarkime, su kokiu žodžiu rimuojasi žodis dėlė? O žodis stiprus?
Tokie žaidimai nereikalauja pasiruošimo ar daug laiko, nes užduotis galite sugalvoti vietoje. Taigi galite tuo užsiimti ir važiuodami automobilyje ar laukdami parduotuvės eilėje.
c) Daug kalbėkite su vaiku
Vaikai itin greitai, patys to nejausdami, perima labai daug dalykų iš aplinkos – jie mokosi stebėdami.
Taigi kuo daugiau bendrausite su vaiku, pasakosite įvairiausias istorijas, analizuosite skirtingas temas, tuo labiau plėsis vaikų žodynas, jie galės išgirsti, kaip skamba skirtingi žodžiai ir juos sudarantys garsai.
Vaikai yra tarsi sugertukai, kurie mokosi iš Jūsų, tad sukurkite tokią aplinką, kurioje jie galėtų daug išgirsti ir išmokti.
Kada vaikai turėtų mokytis skaityti?
Nėra vieno konkretaus atsakymo, kada vaikai turėtų mokytis skaityti – tai priklauso nuo kiekvieno individualiai.
Vidutiniškai, maždaug 6-7 metų vaikai pradeda mokytis skaityti, nors šis procesas gali prasidėti ir nuo 4-5 metų.
Ar reikėtų versti vaikus mokytis skaityti?
Tikrai nereikia versti vaikų skaityti, o kaip tik šį procesą pateikti kaip labai įtraukiantį, įdomų ir vertingą.
Tam gali padėti naudojamos skirtingos technikos, mokant vaiką skaityti.
Taip pat įtaką daro ir Jūsų požiūris į skaitymą – nereikia spausti vaiko, bet svarbu jį palaikyti šioje mokymosi kelionėje ir suteikti jam pakankamai laiko.