Visi vaikai yra skirtingi, dėl to natūralu, kad skiriasi jų mokymosi stilius – būdas, kaip jie priima, apdoroja ir geriausiai įsimena informaciją.
Svarbu žinoti, koks yra vaikų mokymosi stilius, nes:
- Vaikai sužino naujų mokymosi metodų, kurie jiems padeda geriau išnaudoti mokymosi galimybes.
- Atsiranda didesnė tikimybė pasiekti aukštesnius rezultatus mokantis, o tai kelia motyvaciją ir pasitikėjimą savimi.
- Vaikai patiria mažiau streso pamokų metu, nes žino, kaip efektyviau mokytis ir atlikti skirtingas užduotis.
Testas: koks yra mano mokymosi stilius?
- Aš retai pamirštu sutiktų žmonių veidus.
- Aš mėgstu daryti ar gaminti įvairius daiktus.
- Aš dažniausiai gerai įsimenu kitų žmonių balsus.
- Man dažniausiai lengviau išspręsti problemą, jeigu apie ją kalbu.
- Man patinka fotografuoti ir padarytas nuotraukas rodyti kitiems.
- Aš dažniausiai susirašau darbus, kuriuos turiu atlikti, jeigu tai dienai turiu daug užduočių.
- Aš kartais šneku su savimi ir garsiai mąstau.
- Man patinka su draugais dalintis dainomis ir muzika, kurios klausau.
- Man nesunku prisiminti dalykus, kuriuos atlikau labai gerai.
- Aš galiu nesunkiai prisiminti daiktų pojūtį – kokia jų tekstūra, temperatūra, drėgmė ir t. t.
- Man kartais sunku nustygti vietoje, kai reikia ilgai sėdėti vienoje vietoje.
- Man nesunku išskirti atskirus instrumentus muzikos kūrinyje.
- Man patinka stebėti raštus ir analizuoti įvairias formas piešiniuose.
- Man lengviau prisiminti eilėraščius ar žodžius su muzika nei be jos.
- Aš labiau mėgstu žiūrėti romantinius, o ne veiksmo filmus.
- Aš nemažai išmokstu vien tik klausydama(s), ką kiti žmonės tarpusavyje diskutuoja kokia nors tema.
- Man patinka filmai, kuriuose daug veiksmo, pokyčių, adrenalino.
- Man lengviau prisiminti dalykus, jei galiu juos mintyse įsivaizduoti.
- Aš mieliau klausyčiau paskaitos kokia nors tema nei apie tai skaityčiau.
- Man gerai sekasi išrinkti daiktus ir vėl juos sudėti.
- Aš geriau įsimenu, kai galiu garsiai perskaityti ir pakartoti sudėtingas vietas.
- Man dažniausiai kyla geros idėjos ir sprendimai, kai ką nors darau – vaikštau, maudausi duše ir t. t.
- Aš geriausiai prisimenu telefono numerius, kai keletą kartų juos garsiai pakartoju.
- Aš dažniausiai stengiuosi paspirti ar kitaip sugrąžinti kamuolį vaikams, jei jis atrieda link manęs.
- Man patinka dirbti su įvairiais įrankiais, instrumentais, prietaisais ir pan.
- Man lengviau suprasti ir įsiminti tuos dalykus, kurie nupiešti paveikslėliuose ar užrašyti.
- Kai mokausi, pabraukiu arba paryškinu esmines vietas.
- Aš dažniausiai užsirašau įvairius dalykus, kad vėliau galėčiau juos peržiūrėti.
- Aš dažniausiai prisimenu žodžių ar paveikslėlių vietą puslapyje.
- Man lengviau išmokti dalykus, kai jų moko žmogus, kuris man patinka.
Testo atsakymai
Čia nurodyti 3 pagrindiniai mokymosi stiliai ir jiems priklausantys teiginių numeriukai.
Suskaičiuokite, kiek teiginių pasižymėjote iš kiekvieno mokymosi stiliaus:
- Regimasis mokymosi stilius: 1, 5, 6, 13, 18, 20, 26, 27, 28, 29.
Kiek teiginių būdingi Jums? - Girdimasis mokymosi stilius: 3, 4, 7, 8, 12, 14, 16, 19, 21, 23.
Kiek teiginių būdingi Jums? - Kinestetinis mokymosi stilius: 2, 9, 10, 11, 15, 17, 22, 24, 25, 30.
Kiek teiginių būdingi Jums?
Tas mokymosi stilius, kurio teiginių pasirinkote daugiausiai, yra Jūsų dominuojantis mokymosi būdas.
Gali būti, kad Jums vienodai būdingi keli mokymosi stiliai. Svarbu apie juos visus pasidomėti ir taikyti savo kasdienybėje.
Vaikų mokymosi stiliai
1. Regimasis mokymosi stilius
Regimasis mokymosi stilius (arba kitaip vizualinis mokymosi stilius) – mokymosi būdas, kai vaikai pagrinde informaciją priima, apdoroja ir įsisavina vaizdiškai.
Regimasis mokymosi stilius dažniausiai būdingas žmonėms, kurie:
- Greitai kalba ir daug gestikuliuoja – taip savo žodžius įprasmina rankų judesiais, tarsi piešdami tai, ką sako.
- Dažniausiai mėgsta mokytis vieni – kiti žmonės ir triukšmas blaško vizualiai besimokančius vaikus.
- Daug geriau supranta užduotį ar informaciją, kai gali ją matyti – jei regimuoju mokymosi stiliumi pasižymintys žmonės užduotį išgirsta tik žodžiu, bet nemato jos parašytos lape, didelė tikimybė, kad atlikdami ją padarys klaidų arba atliks ne pagal reikalavimus.
- Turi vaizdinę atmintį – informaciją atgamina paveikslėliais, prieš save tarsi matydami skaičius, raides.
- Daro mažai klaidų rašydami – jie prisimena, kaip atrodo žodis, kokios raidės jį sudaro, dėl to rečiau klysta.
- Yra pastabūs – nesunkiai pamato ir įsimena klasėje esančius daiktus, jų išdėstymą.
- Kalba vaizdiniais, regėjimo terminais – dažnai vartoja tokius žodžius kaip: „matau“, „žvelgiu“, „pažvelk“, „pažiūrėk“ ir t. t.
Pavyzdžiui, „aš matau, kad šiandien tau gera diena“.
Patarimai, kaip vaikams mokytis regimuoju stiliumi
Priklausomai nuo mokymosi stilių, skiriasi ir būdai, kuriais vaikai turėtų mokytis, kad pasiektų aukštesnius rezultatus.
Vaikams, kuriems būdingas vizualinis mokymosi stilius, patariama mokytis:
- Pabraukiant skirtingomis linijomis ar spalvomis esminius žodžius ir sakinius tekste.
- Piešiant informaciją atitinkančias diagramas, minčių žemėlapius, sekas, lenteles.
- Persirašant užduoties sąlygą, jei ji pateikiama žodžiu, kad vėliau būtų galima vis į ją pažiūrėti.
- Kažką vertingo pasižymint ar pasirašant paraštėje, kas susiję su tema, apie kurią kalbama.
- Mintyse įsivaizduojant tam tikrus objektus, paveikslėlius, žodžius ar kitus dalykus, apie kuriuos mokomasi.
- Per pamokas stebint kalbančius mokytojus, atidžiai sekant tai, ką jie rašo lentoje, nes tai padeda susikaupti ir vėliau greičiau atgaminti pateiktą informaciją.
- Būnant tylioje ir ramioje aplinkoje, kuri netrukdytų susikaupti.
- Jei ruošiamasi atsiskaitymui, rekomenduojama ne tik skaityti reikalingą informaciją, bet ir ją konspektuoti (perrašyti esminius dalykus).
2. Girdimasis mokymosi stilius
Girdimasis mokymosi stilius (audio mokymosi stilius) – mokymosi būdas, kai vaikai pagrinde priima, apdoroja ir įsisavina garsinę informaciją.
Tokių vaikų mokymasis priklauso ne tik nuo informacijos, kurią jie girdi, bet ir nuo jos perteikimo greičio, balso tono, tembro, intonacijos.
Girdimasis mokymosi stilius dažniausiai būdingas žmonėms, kurie:
- Mintyse dažnai girdi melodijas – tokie vaikai dažnai niūniuoja, galvoje girdi įvairias dainas ar melodijas ir neretai patys groja kokiu nors instrumentu.
- Daug geriau supranta užduotį ar informaciją, kai gali ją girdėti – jei girdimuoju mokymosi stiliumi pasižymintys žmonės užduotį išgirsta žodžiu, jie daug greičiau ją supranta ir gali pradėti vykdyti, lyginant su vaikais, kuriems būdingi kitokie mokymosi stiliai.
- Turi girdimąją atmintį – informaciją atgamina mintyse girdėdami situacijas, kur žmonės kalba, diskutuoja.
- Sekasi užsienio kalbos – jie gerai įsimena naujus žodžius ir tinkamai juos taria.
- Įtemptai klausosi – kai bando ką nors suprasti ar smarkiai klausyti, jie nusuka akis nuo šnekančiojo ir pasuka galvą, tarsi atsukdami ausį į garso šaltinį.
- Kalba garsiniais terminais – dažnai vartoja tokius žodžius kaip: „girdžiu“, „klausau“, „paklausyk“, „skamba“ ir t. t.
Pavyzdžiui, „aš girdžiu, kad šiandien tu susirūpinusi“.
Patarimai, kaip vaikams mokytis girdimuoju stiliumi
Vaikams, kuriems būdingas girdimasis mokymosi stilius, patariama mokytis:
- Garsiai ar šnabždant skaityti mokymosi medžiagą.
- Garsiai pakartojant perskaitytą informaciją arba pasakant kažkam kitam svarbiausius dalykus, kurie buvo sužinoti.
- Telefonu įrašant eilėraštį, kurį reikia išmokti, ar kitokią medžiagą ir tada nuolat klausant įrašo.
- Mokantis ne vieniems, o dviese arba mažoje grupelėje, kad galima būtų pasidalinti sužinota informacija ir padiskutuoti.
- Analizuojant vaizdinę informaciją, sau pasakyti svarbiausius objektus, kuriuos reikia įsiminti.
- Klausant įvairius video, kurie atitinka reikiamą temą.
3. Kinestetinis mokymosi stilius
Kinestetinis mokymosi stilius (judesio mokymosi stilius) – mokymosi būdas, kai vaikai informaciją pagrinde priima, apdoroja ir įsisavina liesdami ir patys dalyvaudami veiklose.
Kinestetinis mokymosi stilius dažniausiai būdingas žmonėms, kurie:
- Mėgsta aktyvumą – patinka fizinės veiklos, aktyvus laisvalaikis, dėl to kartais sunku išsėdėti vietoje.
- Kreipia dėmesį į pojūčius – prisimindami ankstesnes situacijas ar užduotis geba nesunkiai atgaminti tada jaustas emocijas ir išgyvenimus.
- Lengvai prisimena veiksmų seką – jei kažkada jau yra kažką padarę, kitą kartą nesunkiai gali prisiminti, kaip ir ką atlikti vėl.
- Mėgsta ką nors veikti rankomis – dažnai užsiima rankdarbiais, kai yra susikaupę kažką maigo, žaidžia su rankose esančiais daiktais.
- Rašydami daro klaidas – dažnai raštas neprimena dailyraščio, o ir klaidų pasitaiko gana dažnai.
- Yra ekspresyvūs – bendraudami imituoja savo pasakojimą, daug gestikuliuoja, mimikuoja.
- Nevengia kontakto su kitais žmonėmis – mėgsta bendrauti, kalbėdami nebijo patapšnoti kitam per petį ar kitaip prisiliesti.
- Kalba veiksmų ir pojūčių terminais – dažnai vartoja tokius žodžius kaip: „jaučiu“, „patyriau“, „žengti“, „imtis“ ir t. t.
Pavyzdžiui, „aš noriu imtis šio darbo jau dabar“.
Patarimai, kaip vaikams mokytis kinestetiniu stiliumi
Vaikams, kuriems būdingas judesio mokymosi stilius, patariama mokytis:
- Keičiant mokymosi pozicijas ir mokymosi vietą – namuose skaityti sėdint prie rašomojo stalo, vėliau atsisėsti fotelyje, tada skaityti atsistojus ir pan.
- Ką nors perskaičius užsimerkti ir pabandyti atsiminti tai, apie ką buvo skaitoma.
- Užsirašinėjant svarbiausius dalykus trumpai ir savais žodžiais.
- Naujas sąvokas, vardus ar kitus svarbius dalykus užsimerkus pirštu rašyti ant stalo ar kito paviršiaus.
- Susikuriant jaukią ir įdomesnę mokymosi vietą, kurią galima vis dekoruoti ir keisti.
- Skaityti ar bandyti įsiminti informaciją ritmingai judant – vaikštant pirmyn atgal, judinant pirštus, pėdas ir pan.
- Skaitant tekstą leisti emocijoms pasireikšti – jei skaitoma vieta juokinga – šypsotis, jei kelia susirūpinimą – suraukti antakius ar kitaip imituoti šią jauseną.