Raidės ar garsai?
Lietuvių kalbos garsai yra svarbi mūsų kalbos dalis.
Kalba yra sudaryta iš žodžių –> žodžiai sudaryti iš raidžių –> o raidės žymi garsus.
Svarbu įsiminti, kad raidės ir garsai nėra tas pats. Kaip juos atskirti?
- Raidės gali būti balsės arba priebalsės, jų yra 32;
- Garsai gali būti balsiai, priebalsiai arba dvigarsiai, jų yra 56.
SVARBU:
Lietuvių kalbos garsai yra tema, kurią mokantis, pirmiausia reikia užtikrinti, kad vaikai būtų susipažinę su visomis raidėmis ir gerai išmanytų lietuvišką abėcėlę.
Tai turėtų būti pirminis fokusas, mokant vaikus lietuvių kalbos.
Jei vaikams sekasi sunkiau su lietuvių kalbos abėcėle, rekomenduoju jų žinias gilinti naudojant ne tik teorines, bet ir praktines užduotis:
Lietuvių kalbos garsai
- Balsiai
- Priebalsiai
- Dvigarsiai, kurie dar skiriami į dvi grupes: dvibalsiai ir mišrieji dvigarsiai
Balsiai
Balsiai – tai lietuvių kalbos garsai, kuriuos tariant lūpos nesusiliečia, dantys ar liežuvis nekliudo orui tekėti laisvai.
Balsius žymi abėcėlės raidės, vadinamos balsėmis. Balsių yra 12:
a, ą, e, ę, ė, i, į, y, o, u, ų, ū.
Balsiai skirstomi į 3 grupes, kurios plačiau aptariamos žemiau:
1. Trumpieji balsiai
Trumpieji balsiai – tai garsai, kurie tariami trumpai.
Iš viso yra 5 trumpieji balsiai, kuriuos atitinka 5 balsės (raidės): a, e, i, u, o.
Pavyzdžiai:
a -> mama, kava, lempa
e -> meška, teptukas, kremas
i -> kinas, plikas, šokis
u -> durys, dantukas, dangus
o -> atomas, kodas
Iš visų balsių visada trumpai tariame tik i ir u.
Tuo tarpu a, e ir o gali atitikti ir ilguosius, ir trumpuosius balsius, priklausomai nuo žodžio.
Apie tai šiek tiek vėliau.
2. Ilgieji balsiai
Ilgieji balsiai – tai garsai, kuriuos tariame ilgai, ištęstai.
Iš viso yra 6 ilgieji balsiai, kuriuos atitinka 10 balsių (raidžių):
a, ą, e, ę, ė, į, y, ų, ū, o.
Kaip taip gaunasi, kad raidžių yra 10, bet garsai tik 6?
Lietuvių kalboje paprasta raidė ir ta pati raidė su nosine tariami taip pat. Išimtys yra tik i-į ir u-ų, nes, kaip minėta anksčiau, i ir u visada tariame tik trumpai.
Bet svarbu įsiminti, kad į-y tariamos vienodai, kaip ir ų-ū tariamos vienodai.
Apibendrinant, ilgą a ir ą tariame vienodai, kaip ir e-ę, į-y, ų-ū.
Dėl to, nors ilguosius balsius žymi 10 balsių (raidžių), jos atitinka 6 balsius (garsus).
Pavyzdžiai:
a -> paštas, skamba taip pat kaip
ą -> rąstas
e -> medis, skamba taip pat kaip
ę -> gręžia
ė -> skėtis
į -> mįslė, skamba taip pat kaip
y -> zylė
ų -> namų, skamba taip pat kaip
ū -> lūšis
o -> molis
3. Gali būti ir trumpieji, ir ilgieji balsiai
Kaip jau tikriausiai pastebėjote, yra kelios balsės (raidės), kurias galime tarti ir trumpai, ir ilgai.
Tokių balsių yra 3: a, e, o.
Jų tarimas priklauso nuo žodžio – nuo to, kuri jo dalis tariama labiau pabrėžiant, iš kur kilęs žodis, kokio jis senumo.
Pavyzdžiai:
a -> kala:
pirmoji a tariama ilgai, nes pabrėžiamas pirmas skiemuo, o antroji a tariama trumpai.
e -> tepa ir teptukas:
pirmame žodyje e tariama ilgai, nes šis skiemuo akcentuojamas, o antrame e tariama trumpai, nes skiriasi vieta, kurią akcentuojame žodyje.
o -> lova ir atomas
pirmame žodyje o tariama ilgai, antrame o tariama trumpai, nes lova yra senas lietuvių žodis, o atomas yra tarptautinis žodis.
Kartojimas
Išmoktą teorinę informaciją svarbu pakartoti, pritaikant ją praktiškai.
Užtvirtinti naujas žinias vaikai gali spręsdami praktines užduotis, prie kurių pateikiami ir atsakymai.
Lietuvių kalbos garsų (balsių, priebalsių ir dvigarsių) kartojimui skirtas užduotis su atsakymais galite įsigyti čia:
Priebalsiai
Priebalsiai – tai lietuvių kalbos garsai, kuriuos tariant lūpos susiglaudžia, dalyvauja liežuvis.
Priebalsius žymi abėcėlės raidės, vadinamos priebalsėmis. Jų yra 20:
b, c, č, d, f, g, h, j, k, l, m, n, p, r, s, š, t, v, z, ž.
Be šių atskirų raidžių, priebalsius taip pat žymi kelių raidžių junginiai, kurie yra 3:
ch, dz, dž.
Priebalsiai skirstomi į 5 grupes, kurios plačiau aptariamos žemiau:
1. Skardieji priebalsiai
Skardieji priebalsiai – tai garsai, kuriuos tariant virpa balso stygos ir girdisi didesnis skambesys.
Skardžiųjų priebalsių yra 8:
b, d, g, z, ž, dz, dž, h.
2. Duslieji priebalsiai
Duslieji priebalsiai – tai garsai, kuriuos tariant girdisi duslesnis skambesys nei tariant skardžiuosius priebalsius.
Dusliųjų priebalsių yra 9:
p, t, k, s, š, c, č, f, ch.
Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių poros
Kai kurie skardieji ir duslieji priebalsiai sudaro poras.
Kaip tos poros atsiranda?
Tariant kai kuriuos skardžiuosius priebalsius tyliau, kartais pasigirsta duslusis priebalsis.
Taigi, priklausomai nuo skambesio, kartais vietoje b girdime p, vietoje d girdime t, vietoje g girdime k, vietoje z girdime s, vietoje ž girdime š, vietoje dz girdime c, vietoje dž girdime č.
Taigi iš viso gali būti 8 skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių poros:
b – p, d – t, g – k, z – s, ž – š, dz – c, dž – č, h – ch.
Pavyzdžiai:
b – p: batas – padas
d – t: drobė – troba
g – k: garas – karas
z – s: zuja – supa
ž – š: žolė – šovė
dz – c: dzūkas – cukrus
dž – č: džiauti – čiaudėti
h – ch: hobis – choras
3. Pusbalsiai
Pusbalsiai – garsai, kurie tariami tiek garsiai, tiek tyliai. skamba vienodai ir turi balsių savybių.
Pusbalsius žymi 6 raidės:
j, l, m, n, r, v.
Šiomis raidėmis žymimi garsai visada skamba vienodai.
4. Kietieji priebalsiai
Kietieji priebalsiai – tai garsai, kurie tariami kietai, tvirtai.
Priebalsiai tariami kietai, kai yra prieš šias balses (raides):
a, ą, o, u, ų, ū, uo.
Taip pat svarbu įsiminti, kad gale esantys priebalsiai visada tariami kietai (išimtis yra tik j).
Pavyzdžiai:
uoga -> g tariame kietai, nes ji yra prieš raidę a
žąsis -> ž tariame kietai, nes ji yra prieš raidę ą
moteris -> m tariame kietai, nes ji yra prieš raidę o
dukra -> d tariame kietai, nes ji yra prieš raidę u
namų -> m tariame kietai, nes ji yra prieš raidę ų
mūšis -> m tariame kietai, nes ji yra prieš raidę ū
duobė -> d tariame kietai, nes ji yra prieš raidžių junginį uo
mažas -> s tariame kietai, nes ji yra žodžio gale
5. Minkštieji priebalsiai
Minkštieji priebalsiai – tai garsai, kurie tariami minkštai, švelniai.
Priebalsiai tariami minkštai, kai yra prieš šias balses (raides):
e, ę, ė, i, į, y, ie.
Taip pat svarbu įsiminti, kad j priebalsis visada tariamas minkštai. Ir priebalsiai, po kurių rašomas minkštumo ženklas i, irgi skamba minkštai.
Pavyzdžiai:
sena -> s tariame minkštai, nes ji yra prieš raidę e
saulę -> l tariame minkštai, nes ji yra prieš raidę ę
mėsa -> m tariame minkštai, nes ji yra prieš raidę ė
kinas -> k tariame minkštai, nes ji yra prieš raidę i
mįslė -> m tariame minkštai, nes ji yra prieš raidę į
durys -> r tariame minkštai, nes ji yra prieš raidę y
pienas -> p tariame minkštai, nes ji yra prieš raidžių junginį ie
joti -> j tariame minkštai, nes šis priebalsis visada yra minkštas
šeria -> r tariame minkštai, nes po r yra minkštumo ženklas i
Minkštumo ženklas i
Minkštumo ženklas i – tai tas atvejis, kai balsė i netariama, o tik atlieka priebalsių minkštinimo funkciją.
Tai reiškia, kad būna atvejų, kai žodyje rašome i raidę, bet jos netariame, o prieš ją esantis balsis paminkštėja.
Svarbu įsidėmėti, kad minkštumo ženklas i nėra garsas.
Pavyzdžiui, žodyje „mažiukas“ matome 8 raides (4 balses ir 4 priebalses), bet tariame tik 7 garsus (3 balsius ir 4 priebalsius). Taip yra, nes i minkštumo ženklas, esantis prieš u balsę, neskaitomas atskiru garsu.
i netariame, o suminkštiname priešais esantį priebalsį, kai i rašoma prieš:
u, ū, ų, o, a, ą,
ai, au, uo, ui,
al, am, an, ar, ul, um, un, ur.
Minkštumo ženklo magija tokia, kad jis ne tik paminkština prieš jį esantį priebalsį, bet ir pakeičia po jo einančius balsius:
- Minkštumo ženklas i + a, ą, ai, au, al, am, an, ar -> atitinkamai skamba kaip e, ę, ei, eu, el, em, en, er.
Pavyzdžiai: gera -> geria, senai -> seniai, kaulas -> kiaulė
- Minkštumo ženklas i + o, u, ū, ų, uo, ui, ul, um, un, ur -> balsiai skamba daug švelniau, minkščiau.
Pavyzdžiai: gero -> gėrio, gražu -> gražiu, senų -> senių
Kartojimas
Išmoktą teorinę informaciją svarbu pakartoti, pritaikant ją praktiškai.
Užtvirtinti naujas žinias vaikai gali spręsdami praktines užduotis, prie kurių pateikiami ir atsakymai.
Minkštumo ženklo kartojimui skirtas užduotis su atsakymais galite įsigyti čia:
Dvigarsiai
Dvigarsiai – tai trečioji lietuvių kalbos garsų grupė. Juos visada žymi dvi raidės.
Dvigarsiai skirstomi į 3 rūšis:
1. Dvibalsiai
Dvibalsiai – tai garsai, kurie sudaryti iš dviejų garsų junginio.
Dvibalsius visada žymi dvi balsės ir jos negali būti atskirtos – turi būtinai patekti į tą patį žodžio skiemenį. Jei raidės atsiskyrė ir nėra viename skiemenyje, tai jau nebe dvibalsis.
Dvibalsius sudaro tik trumpuosius balsius žyminčios raidės. Dvibalsiai yra 6:
ai, au, ei, ie, ui, uo.
Pirmas žodis su dvibalsiu, antras – be:
ai: daina (skiemenuojant dai-na), bet ne paimti (skiemenuojant pa-im-ti)
au: audra (skiemenuojant au-dra), bet ne paupys (skiemenuojant pa-u-pys)
ei: meilė (skiemenuojant mei-lė), bet ne neišmesti (skiemenuojant ne-iš-mes-ti)
ie: pieva (skiemenuojant pie-va), bet ne prieiti (skiemenuojant pri-ei-ti)
ui: muilas (skiemenuojant mui-las), bet ne nuimti (skiemenuojant nu-im-ti)
uo: puota (skiemenuojant puo-ta), bet ne nuorinti (skiemenuojant nu-o-rin-ti)
2. Mišrieji dvigarsiai
Mišrieji dvigarsiai – tai garsai, kurie žymimi balse ir priebalse, kurios kartu yra viename skiemenyje.
Jei balsė ir priebalsė išsiskyrė ir nebepatenka į tą patį skiemenį, tai jau ne mišrusis dvigarsis.
Balsė šioje poroje visada yra pirma, o priebalsė būna antra.
Balsė poroje gali būti a, e, i, u. Priebalsė poroje gali būti l, m, n, r.
Mišriųjų dvigarsių iš viso yra 16:
al, am, an, ar,
el, em, en, er,
il, im, in, ir,
ul, um, un, ur
Pirmas žodis su dvigarsiu, antras – be:
al: kalba (skiemenuojant kal-ba), bet ne mala (skiemenuojant ma-la)
am: skamba (skiemenuojant skam-ba), bet ne namas (skiemenuojant na-mas)
an: krantas (skiemenuojant kran-tas), bet ne mano (skiemenuojant ma-no)
ar: karvė (skiemenuojant kar-vė), bet ne para (skiemenuojant pa-ra)
el: elgesys (skiemenuojant el-ge-sys), bet ne melas (skiemenuojant me-las)
em: lempa (skiemenuojant lem-pa), bet ne kiemas (skiemenuojant kie-mas)
en: lenta (skiemenuojant len-ta), bet ne sena (skiemenuojant se-na)
er: šernas (skiemenuojant šer-nas), bet ne šeria (skiemenuojant še-ria)
il: ilgas (skiemenuojant il-gas), bet ne pila (skiemenuojant pi-la)
im: imti (skiemenuojant im-ti), bet ne laimė (skiemenuojant lai-mė)
in: indas (skiemenuojant in-das), bet ne mina (skiemenuojant mi-na)
ir: pirkti (skiemenuojant pirk-ti), bet ne gira (skiemenuojant gi-ra)
ul: pulsas (skiemenuojant pul-sas), bet ne sula (skiemenuojant su-la)
um: kumpis (skiemenuojant kum-pis), bet ne suma (skiemenuojant su-ma)
un: undinė (skiemenuojant un-di-nė), bet ne sunerti (skiemenuojant su-ner-ti)
ur: kurmis (skiemenuojant kur-mis), bet ne purus (skiemenuojant pu-rus)
Kaip atskirti dvibalsius nuo mišriųjų dvigarsių?
Paslaptis, kaip atskirti dvibalsius nuo mišriųjų dvigarsių, yra užkoduota pačiuose pavadinimuose:
- Dvibalsiai – „dvi“ reiškia, kad yra du, o „balsiai“ sufleruoja, kad čia turėtų būti tik balsės.
- Mišrieji dvigarsiai – žodis „mišrieji“ sufleruoja, kad garsą sudaro ne tik balsiai arba ne tik priebalsiai, bet abu kartu. O žodis „dvigarsiai“ parodo, kad garsas žymimas dviem raidėmis.
Kartojimas
Išmoktą teorinę informaciją svarbu pakartoti, pritaikant ją praktiškai.
Užtvirtinti naujas žinias vaikai gali spręsdami praktines užduotis, prie kurių pateikiami ir atsakymai.
Lietuvių kalbos garsų (balsių, priebalsių ir dvigarsių) kartojimui skirtas užduotis su atsakymais galite įsigyti čia:
3. Antrinės kilmės dvigarsiai
Antrinės kilmės dvigarsiai – tai įsidėmėtini du garsai, kurie įprastai lietuvių kalboje yra retai sutinkami.
Ne visi išskiria šiuos dvigarsius, bet rekomenduojama tiesiog įsiminti kelis žodžius, kuriuose būna antrinės kilmės dvigarsiai.
Keli žodžių pavyzdžiai: Europa, žemyn, klounas, dešinėn, dūmtraukis.