Didžioji dalis tėvų susiduria su etapu, kai jų vaikas mušasi.
Nors iš pradžių gali pasirodyti, kad tai būdinga tik Jūsų vaikui, iš tikrųjų su tuo susiduria nemažai šeimų.
Žemiau aptarsime kelis klausimus, susijusius su vaikų polinkiu muštis:
Kokio amžiaus vaikai dažniausiai mušasi?
Dažnu atveju vaikai, sulaukę 1 metų, jau gali pradėti muštis. Realu, kad šis etapas tęsis bent iki 2-3 metų.
Žinoma, visi vaikai yra individualūs ir šios amžiaus ribos nebūtinai atitiks visiems. Bet tendencija yra tokia, kad 1-3 metų vaikams būdingas mušimosi etapas.
Mušimasis yra normalus tokio amžiaus vaikų elgesys, būdingas daugeliui.
Kodėl vaikas mušasi?
Priežasčių, kodėl vaikas mušasi, gali būti kelios.
Nors 1-3 metų vaikai jau pakankamai gerai valdo savo motorinius įgūdžius, jie dar nemoka tiksliai suvokti ir aiškiai pasakyti savo poreikių bei norų.
Dėl to neretai jų elgesiui būdingi mušimosi epizodai, kurie jiems padeda geriau save išreikšti.
Pagrindinės priežastys, kodėl vaikas mušasi:
- Vaikas yra nusiminęs arba supykęs – jis dar nemoka pasakyti, kaip jaučiasi. Taigi savo veiksmais stengiasi tai parodyti, ypač, kai ko nors neleidžiate, vaikas kažko nenori, yra pervargęs arba prastai jaučiasi.
- Vaikas dar nemoka dalintis – tokio amžiaus vaikas dažnai dar tik mokosi dalintis, bendrauti ir stiprinti savo socialinius įgūdžius. Taigi kartais jo elgesys, kuris mums atrodo nepriimtinas, gali būti tik mokymosi bendrauti ir žaisti pasekmė.
- Vaikas kažko nori – tai gali būti susiję su noru ką nors gauti, ko nors išvengti arba atkreipti dėmesį į save.
- Vaikas išbando ribas – vaikams daug dalykų dar nėra savaime suprantami ir jie dar tik mokosi. Mažieji stebi savo veiksmų pasekmes ir tik bandymų-klaidų metodų atranda, kad trenkimas kitam žmogui nėra tas pats, kas, pavyzdžiui, trenkimas į žaislinį būgnelį. Taip jie mokosi, kas priimtina, o ko reikėtų vengti.
Mitai apie vaikų mušimąsi
Tėvai susiduria su daugybe mitų apie vaikų polinkį muštis.
Daug dalykų, kuriuos girdime, nebūtinai atitinka realybę. Taigi ne viską reikia priimti rimtai ir tikrai nereikia savęs visada už tai kaltinti.
Pagrindiniai mitai, susiję su vaikų mušimusi:
- Vaikai mušasi tikslingai – tai netiesa. Vaikai dažnai neturi intencijų sužeisti ar įskaudinti. Jų veiksmai būna automatiniai, be galvojimo apie pasekmes.
- Vaikai mušasi, nes yra pikti – tai nebūtinai tiesa. Kaip minėta prieš tai, yra daugiau priežasčių, kodėl vaikai mušasi. Jie nebūtinai tai daro iš pykčio.
- Vaikai mušasi, nes jie yra blogi arba turi blogus tėvus – tai netiesa. Vaiko polinkis mušti nebūtinai yra susijęs su Jumis ar su vaiko savybėmis. Tai tiesiog etapas, su kuriuo susiduria daugybė vaikų. Mušdamiesi jie bando parodyti savo poreikius ir jausmus, jie mokosi pažinti pasaulį.
Kaip reaguoti, jei vaikas mušasi?
Nors mušimosi priežasčių gali būti įvairių ir šis veiksmas dažniausiai kyla ne iš blogų intencijų, suaugusiems tai kelia nemalonius jausmus ir pasimetimą.
Taigi, kaip rekomenduojama reaguoti, kai vaikas mušasi?
- Išlikti ramiems – nors toks vaikų elgesys įneša nemažai chaoso, reikėtų jam nepasiduoti. Jei vaikas Jums trenkė, nerekomenduojama jam trenkti atgal, kad parodytumėte, kaip jaučiatės. Trenkimas atgal gali tik dar labiau paskatinti vaiką muštis.
- Nevadinti vaiko blogu – vaikas dažniausiai nenori sužeisti ar įskaudinti aplinkinių jiems trenkdamas. Taigi vaiką vadindami blogu už tai, kad jis Jums trenkė, formuojate vaiko neigiamus įsitikinimus apie save. Be to, mokote, kad muštis galima tada, kai jautiesi blogai.
- Akcentuoti teigiamą elgesį – neretai vaikai mušasi, nes nori atkreipti dėmesį į save. Dažniausiai jiems tai pavyksta, ns mes daugiau dėmesio skiriame tada, kai stebime blogą elgesį. Jei dažniau pagirsime vaikus už teigiamus jų veiksmus, realu, kad jie turės mažiau priežasčių elgtis neigiamai.
- Sustabdyti smūgį dar prieš jam įvykstant – kai kurie vaikai aiškiai parodo, kada jie planuoja trenkti (pvz., eina link ko nors užsimoję, skleidžia specifinį garsą ar pan.). Pamatę šiuos pasikartojančius ženklus, galite numanyti, kad po jų seks trenkimas. Taigi galite patraukti vaiką iš tos situacijos arba žodžiu paaiškinti, kokios yra kitokios veiksmų alternatyvos.
Ar tėvai turėtų bausti vaiką už mušimąsi?
- Logiškos – tai yra adekvačios (ne per didelės, bet ir ne per mažos) bei susijusios su vaiko elgesiu;
- Nuoseklios – tai yra be išimčių taikomos po pasikartojančio nemalonaus vaiko elgesio;
- Aiškios – tai yra vaikas turėtų iš anksto žinoti, koks jo elgesys sukels kokias pasekmes ir kodėl.
Norint pritaikyti drausminimus vaikams, kurie mušasi, reikia nemažai kantrybės ir pastovumo.
Taigi nereikėtų tikėtis, kad po 1-2 kartų, kai vaikas po trenkimo kam nors sulaukia konkrečių pasekmių, jo elgesys nebesikartos.
Ar tėvai turėtų liepti vaikui atsiprašyti už mušimąsi?
Ar vaikas turėtų būti mokomas atsiprašyti po to, kai kažkam trenkė, priklauso nuo vaiko amžiaus.
Jei kalbame apie 1-2 metų vaikus, realu, kad jiems liepimas atsiprašyti žmogaus, kuriam trenkė, neturės jokio teigiamo poveikio. Gali būti, kad vaikai net labiau supyks ir ims viską daužyti.
Tokio amžiaus vaikai dar ne visai supranta kitų jausmus, nejaučia didelės atsakomybės už savo veiksmus.
Bet, jei kalbame apie vyresnius vaikus, pavyzdžiui nuo maždaug 3 metų, jiems atsiprašymas po nemalonaus elgesio turėtų būti naudingas veiksmas.
Vyresni vaikai jau supranta, kad jų elgesys turi pasekmes ir kad jie už tai atsakingi. Be to, jie lengviau įsijaučia į kitų žmonių emocijas ir gali suprasti, kodėl žmogus, kuriam trenkė, jaučiasi nekaip.
Vis dėlto svarbu užtikrinti, kad vaiką mokytumėte atsiprašyti tada, kai jis jau yra šiek tiek nusiraminęs. Taip mažyliui bus lengviau suprasti situaciją ir tinkamai į ją sureaguoti.
Taigi vieningo atsakymo, ar tėvai turėtų liepti vaikui atsiprašyti už mušimąsi, nėra. Reikėtų žiūrėti pagal situaciją ir atsižvelgti į vaiko amžių.
Ką daryti, kad vaikas nesimuštų?
Keli patarimai, ką tėvai galėtų daryti, kad išmokytų vaiką ne muštis, o elgtis kitaip, kai jie jaučiasi pikti, nori dėmesio, testuoja ribas ar nemoka kitaip savęs išreikšti:
- Pašalinkite vaiką iš situacijos
- Aptarkite elgesio alternatyvas
- Nukreipkite vaiko dėmesį
- Išklausykite vaiko ir suteikite paramą
1. Pašalinkite vaiką iš situacijos
Jei vaikas yra tarp kitų žmonių, vaikų ar gyvūnų, kuriuos gali skaudžiai užgauti, stebėkite jo elgesį.
Kai pastebite, kad vaikas ruošiasi kam nors trenkti ar jau trenkė, rekomenduojama jį patraukti iš tos aplinkos – perneškite į kitą kambarį, automobilį ar kitur.
Taip vaikas supras, kad jei mušasi, jis kažkuriam laikui bus atskiriamas nuo draugų, kitų žmonių ar gyvūnų, su kuriais žaidžia.
Taigi realu, kad po kelių kartų, nuosekliai kartojant vaiko pašalinimą iš situacijos, jis supras, kad geriau nesimušti.
Be to, patraukus vaiką iš aplinkos, kurioje jis gali ką nors užgauti, verta palaukti, kol jis nusiramins.
Tada yra puiki proga pasikalbėti apie mažylio emocijas, elgesio priežastis ir veiksmų alternatyvas.
2. Aptarkite elgesio alternatyvas
Kaip kalbėjome anksčiau, vaikai mušasi dėl skirtingų priežasčių.
Jei pastebite, kad vaikas kam nors trenkia, kai jaučiasi piktas, galite pasiūlyti jam emocijas išlieti kitokiu būdu (išeinant į kitą kambarį, atsitraukiant iš situacijos ir giliai kelis kartus įkvepiant, trepsint kojytėmis…).
Visiems veiksmams galima atrasti alternatyvas, kurios mažiau kenkia aplinkiniams ir mums patiems.
Vaikai kartais gali apie tai nepagalvoti, bet, jei su jais dažnai apie tai kalbėsite, siūlysite kitokius elgesio variantus vietoje mušimosi, jie gali išmokti netrenkti, kai blogai jaučiasi, nori dėmesio ar panašiai.
Taip pat vaikai daug mokosi iš tėvų. Jie stebi, kaip tėvai kovoja su neigiamomis emocijomis, kaip išreiškia savo jausmus ir t. t. Pastebėtą elgesį pritaiko ir savo gyvenime.
Taigi rekomenduojama su vaikais daug kalbėti apie skirtingus elgesio būdus, taip pakeičiant polinkį muštis.
Tuo pačiu siūloma savo pavyzdžiu rodyti, kaip kitokiais būdais galima reaguoti į skirtingas situacijas, išreikšti save ar atkreipti dėmesį į save.
3. Nukreipkite vaiko dėmesį
Kai vaikas pradeda muštis, rekomenduojama nukreipti jo dėmesį į kitą veiklą.
Tai ypač veikia su mažesniais vaikais.
Tik įsitikinkite, kad vaiko dėmesį nukreipiate ne į tą veiklą, kuri vaikui yra labai mėgstama.
Jei elgsitės priešingai, gali būti, kad vaikas išmoks, jog kai mušasi, jis yra apdovanojamas, pavyzdžiui, laiku žaidžiant kartu, skanėstais ar pan.
Taigi stenkitės vaiko dėmesį nukreipti veiklomis ar pasiūlymais, kurie nesisietų jam su apdovanojimu.
Pavyzdžiui, sušukdami, kad nerandate telefono ir Jums reikia pagalbos jo ieškant. Arba, jei turite gyvūnų, pasiūlykite vaikui kartu eiti jį surasti, jei tuo metu jo nėra kambaryje.
4. Išklausykite vaiko ir suteikite paramą
Jei pastebite, kad vaikas mušasi, nes kitaip nemoka išlieti savo emocijų, padėkite jam išmokti jausmus išreikšti žodžiais.
Tai gali padėti vaikams geriau įsigilinti į savo emocijas, jas atpažinti ir apie jas kalbėti.
Žinoma, labai priklauso nuo vaiko amžiaus, kaip jam paaiškinsite, ką reiškia pyktis, nusivylimas ar liūdesys.
Bet visus vaikus, kurie jau moka kalbėti, galima išmokyti atsiverti apie savo išgyvenimus.
O kartais vaikams tereikia šilumos ir tėvų apkabinimo.
Jei matote, kad vaikas mušasi, nes liūdi ar yra nusivylęs, pabandykite paklausti, kas nutiko, ir tiesiog apkabinkite jį, suteikdami paramą.
Kitos susijusios temos
Šaltiniai
- Alexandra Frost (2023, February). Toddler Hitting: Why It Happens and How To Make It Stop:
https://www.healthline.com/health/parenting/toddler-hitting#what-to-do - Christina Low Kapalu (2020, January). Hitting and biting: what parents need to know:
https://www.childrensmercy.org/parent-ish/2020/01/hitting-and-biting-what-parents-need-to-know/ - Eileen Bailey, Penny Williams (2021, May). Dear ADDitude: How Can My Son Stop Hitting?
https://www.additudemag.com/dear-additude-how-can-my-son-stop-hitting/#:~:text=Your%20son%20is%20aggressive%20because,able%20to%20stop%20the%20behavior. - Nicole Fabian-Weber (2023, November). How to stop a toddler from hitting, according to experts:
https://www.care.com/c/how-to-stop-toddler-from-hitting/ - Pathways.org. Why Toddlers Hit and What to Do About It:
https://pathways.org/my-child-hits-why/#:~:text=Hitting%20does%20not%20mean%20the,more%20likely%20to%20act%20out.