Vaikas mėto daiktus ir viską, kas pakliūna po ranka, nors to iki šiol nedarė?
Tai normalus vaikų vystymosi etapas, su kuriuo susiduria dauguma tėvų.
Taigi nereikia dėl to per daug jaudintis, bet svarbu tuo pasidomėti, kad žinotumėte, kaip reaguoti į tokį vaikų elgesį ir kodėl išvis jis pasireiškia.
Čia aptarsime:
Kokio amžiaus vaikai pradeda mėtyti daiktus?
Maždaug nuo 18 mėnesių vaikai pradeda aktyviau mėtyti įvairius daiktus ar maistą į žemę.
Taip nutinka, nes šio amžiaus vaikai jau turi neblogus smulkiosios motorikos įgūdžius, dėl to gali tvirtai sugriebti daiktą ir jį greitai paleisti.
Pats metimo procesas reikalauja stipresnės rankų koordinacijos, kuri taip pat ryškiau atsiskleidžia šio amžiaus vaikams.
Daiktų mėtymo etapas gali tęstis iki maždaug 3 metų.
Žinoma, tai yra tik tendencija ir, priklausomai nuo individualaus vaiko, daiktų mėtymo fazė gali prasidėti anksčiau arba vėliau ir trukti ilgiau arba trumpiau.
Kodėl vaikas mėto daiktus?
Atsižvelgiant į skirtingus atvejus, galima išskirti 2 pagrindines priežastis, kodėl vaikas mėto daiktus:
1. Išlieja neigiamas emocijas
Tikriausiai pastebėjote, kad vaikas, nebenorintis daugiau gerti vandens, nors Jūs jam siūlote, sviedžia gertuvę į žemę?
Arba kai bandote vaiką atitraukti nuo žaidimo, jis protestuoja ir pradeda visur mėtyti žaislus?
O gal pastebėjote, kad vaikas mėto daiktus, kai skiriate jam mažiau dėmesio?
Toks daiktų mėtymas į žemę padeda vaikams išlieti neigiamas emocijas – nepasitenkinimą, pyktį ar nusivylimą.
2. Mokosi priežasties-pasekmės ryšio
Vaikams dar daug dalykų nėra savaime suprantami. Taigi daiktų mėtymas yra vienas iš būdų, padedančių jiems pažinti pasaulį.
Dažniausiai vaikai, paleidę daiktą į žemę, stebi visą procesą.
Nors jie nežino, kas yra gravitacija, bet pradeda suprasti, kad visi daiktai, kuriuos išmeta, anksčiau ar vėliau leidžiasi žemyn, o ne kyla aukštyn.
Be to, juos žavi daiktų kritimo pasekmės.
Vaikai pastebi, kad vieni daiktai, palietę žemę, skamba garsiau (pvz., medinė lentelė), kiti – krenta beveik išvis be garso (pvz., popieriaus lapas).
Taip pat jie stebi, kaip vieni daiktai teškiasi į žemę (pvz., plastikiniai žaislai), kiti atšoka (pvz., kamuoliukas), o treti – išsitaško (pvz., prinokę vaisiai).
Daiktų mėtymas vaikams padeda atrasti, kad:
- daiktai skiriasi pagal įvairias savybes,
- daiktai visada galiausiai krenta žemyn,
- šio proceso priežastis yra jie patys, nes jie paleidžia daiktus ir nuo to priklauso pasekmės.
Ką daryti, kai vaikas mėto daiktus?
Tėvai dažnai jaučiasi bejėgiai, kai jų mažyliai pradeda viską mėtyti ir visiškai neklauso, paprašyti nustoti.
Žemiau pateikiami keli būdai, ką daryti, kai vaikas mėto daiktus:
- Rodykite, ką galima mesti, o ko ne
- Neskatinkite destruktyvaus daiktų mėtymo
- Pritvirtinkite daiktus
- Kartu surinkite numestus daiktus
- Pripažinkite vaikų emocijas
- Būkite ypač kantrūs
Nebūtinai visos strategijos bus veiksmingos visiems.
Tačiau verta išbandyti ne vieną, bet kelis būdus, kad išsiaiškintumėte, kuris variantas ar jų mišinys labiausiai tinka Jūsų šeimai.
1. Rodykite, ką galima mesti, o ko ne
Daiktų mėtymas vaikams padeda pažinti juos supantį pasaulį. Taigi nerekomenduojama to iš jų atimti.
Vietoje draudimo mesti daiktus ant žemės, siūloma vaikus mokyti, kokius daiktus ir kada galima mėtyti, o kokie daiktai nėra skirti mesti.
Pavyzdžiui, kamuoliuko mušinėjimas į grindis, akmenukų mėtymas į vandens telkinį ar magnetinių strėlyčių metimas į taikinį yra tinkami mėtymo procesui praktikuoti.
Jei vaikas numetė televizoriaus pultelį, reikėtų ramiai paimti jį nuo žemės ir pasakyti, kad jis skirtas ne mėtymui, o kanalų perjungimui. Jei pultelis dažnai kris ant žemės, gali sulūžti.
Vietoje pultelio rekomenduojama vaikui paduoti, pavyzdžiui, kamuoliuką ir sakyti, kad kamuoliuką jis gali mėtyti.
2. Neskatinkite destruktyvaus daiktų mėtymo
Kartais vaikai daiktus mėto dėl to, kad jaučiasi pikti ar nepatenkinti. Tai skatina destruktyvų elgesį, kai vaikas daiktus paleidžia į kitą žmogų ar gyvūną.
Kad tai netaptų pastovia praktika, reikėtų vaikui sakyti, ką jis gali mesti ir kur tai daryti, o ko ne.
Jei vaikas tai žino, bet vis tiek trapius daiktus meta į žemę ar į kitus žmones, reikėtų reaguoti ramiai, bet griežtai.
Pasakykite vaikui, kad taip elgtis negalima, nes jis gali ką nors užgauti arba sulaužyti. Paimkite daiktą iš vaiko ir patraukite vaiką iš tos situacijos.
Jei reaguosite kitaip, pavyzdžiui, pyksite ant vaiko, garsiai šauksite ar trenksite jam per rankytę, kad paleistų daiktą, realu, kad jis savo elgesį kartos dažniau.
Taigi svarbu nestiprinti vaiko nemalonaus elgesio, pasiduodant savo emocijoms.
Rekomenduojama aiškiai, bet ramiai perteikti, kodėl mėtyti daiktus į kitus nėra gerai, ir tai kartoti nuosekliai, kol vaikas išmoks šią pamoką.
3. Pritvirtinkite daiktus
Jei vaikas mėto daiktus iš važiuojančio vežimėlio ar vis kur nors užmeta juos sėdėdamas automobilyje, pritvirtinkite daiktus vaikams pasiekiamoje vietoje.
Pavyzdžiui, naudokite žaislus, kurie prisisega prie vežimėlio ar automobilinės kėdutės.
Kitus daiktus galite pritvirtinti patys su virvelėmis. Tik svarbu užtikrinti, kad virvelių galai nebūtų palikti per ilgi, jog vaikas nesusižalotų žaisdamas.
Pritvirtinti daiktai atlieka 2 funkcijas:
- Neleidžia vaikams jų numesti ir taip jie nepasimeta, nesulūžta.
- Vaikai žaidžia siūbuodami žaislus – juos nustumia ir vėl pasiekia. Taip vyksta papildomas pasaulio pažinimas.
4. Kartu surinkite numestus daiktus
Pakvieskite vaikus dalyvauti tvarkymosi procese – susirinkti nuo žemės daiktus ir išvalyti dėmes, jei tokių atsirado po daikto numetimo (pvz., jei tai buvo maistas ar gertuvė su vandeniu).
Nereikia vaiko versti visko tvarkyti pačiam, bet ir nerekomenduojama tėvams to daryti vieniems.
Kai vaikai įsitraukia į tvarkymosi procesą po to, kai daug daiktų metė ant žemės, jie labiau prisiima atsakomybę ir supranta savo veiksmų pasekmes.
5. Pripažinkite vaikų emocijas
Kaip kalbėjome prieš tai, viena iš priežasčių, kodėl vaikai mėto daiktus, yra neigiamų emocijų išliejimas.
Taigi svarbu neignoruoti vaiko savijautos ir leisti jam išsilieti.
Parodykite vaikui, kad suprantate, kaip jis jaučiasi, apkabinkite jį, jei matote, kad to dabar reikia.
Paskatinkite vaiką atsiverti, jei jaučiasi blogai. Taip jis galės geriau pažinti savo jausmus ir juos išreikšti ne daiktų mėtymu, o pokalbiu.
Tai skatinkite klausdami, kaip vaikas jaučiasi ir kodėl.
6. Būkite ypač kantrūs
Vaikai daiktus mėto ne dėl to, kad nori Jus įskaudinti. Taip jie reguliuoja savo emocijas ir pažindinasi su pasauliu.
Daiktų mėtymo etapas yra natūralus ir būdingas beveik visiems vaikams. Bet jis praeina.
Turėkite omenyje, kad vaikai daiktų nenustos mėtyti iškart, kai Jūs to paprašysite arba pritaikysite vieną ar kelis iš aukščiau aptartų būdų.
Šiam etapui reikia laiko, nuoseklumo, mokant nemėtyti daiktų, ir Jūsų kantrybės.
Jūsų pasidavimas pykčiui situacijos nepagerins, o galbūt netgi pablogins.
Kitos susijusios temos
Šaltiniai
- Maria Masters (2022, May). Why Do Toddlers Throw Everything?
https://www.whattoexpect.com/toddler/behavior/object-throwing.aspx - Sarah Bradley (2023, March). Why do toddlers throw things?
https://www.babycenter.com/toddler/behavior/throwing_1200989 - Steppingforwardcounselingcenter.com. How to Stop Your Toddler from Throwing Things:
https://www.steppingforwardcounselingcenter.com/stop-toddler-throwing-things/