Visi tėvai susiduria su etapu, kai jų vaikai kandžiojasi.
Ir iš patirties galiu pasakyti, kad tai tikrai ne pats maloniausias laikotarpis, nes mažylių dantys yra aštrūs, o jų kandimai gilūs.
Tačiau šis, kaip ir visi etapai, praeina. O kad jis būtų malonesnis, rekomenduojama susipažinti su priežastimis ir patarimais, kaip reaguoti į vaikų kandžiojimąsi.
TURINYS:
Kokio amžiaus vaikai dažniausiai kandžiojasi?
Dažniausiai aktyviai kandžiojasi 1-2 metų vaikai.
Tačiau galima teigti, kad kandžiojimo fazė neretai būdinga vaikams nuo 6 mėnesių iki 3 metų.
Paprastai ties 3-4 metais vaikų kandžiojimasis sumažėja arba visai baigiasi.
Kodėl vaikai kandžiojasi?
Nėra vieno atsakymo, kodėl vaikai kandžiojasi. Dažniausiai pasitaikančios priežastys:
- Dygsta dantys ir norisi pasikasyti dantenas.
- Bando pažinti pasaulį ir juos supančius daiktus burnyte.
- Stengiasi atkreipti dėmesį į save – vaikams svarbu gauti dėmesio iš tėvų, o šį poreikį patenkina tiek pozityvus, tiek negatyvus dėmesys iš tėvų pusės.
- Bando parodyti savo emocijas – tokio amžiaus vaikai, kurie yra linkę kandžiotis, dažnai dar nemoka kalbėti ir negali išreikšti savo emocijų. Taigi kandžiojimasis gali rodyti, kad vaikas pyksta, yra pavargęs, pasimetęs ar nusivylęs.
- Kopijuoja kitų vaikų elgesį arba atsako tuo pačiu, jei prieš tai jiems įkando.
- Analizuoja priežasties-pasekmės ryšį – vaikams labai įdomu stebėti, kokią reakciją iššaukia jų elgesys. Jie nebūtinai supranta, kad tie žmonės, kuriems jie įkando, jaučia skausmą. Vaikams tiesiog įdomu stebėti, kas seka toliau po įkandimo ir kaip skiriasi skirtingų žmonių reakcijos.
Žinojimas, kad kandžiojimąsi skirtingose situacijose gali iššaukti skirtingos priežastys, gali padėti greičiau suvaldyti tokį elgesį, pritaikant tinkamas priemones.
Ką daryti, kai vaikai kandžiojasi?
Čia pateikiami keli skirtingi patarimai, kurie galėtų būti naudojami skirtingose situacijose, priklausomai nuo vaiko amžiaus, kandžiojimosi priežasties ir kitų aplinkybių.
Nebūtinai visi siūlomi būdai Jums veiks, nes visi vaikai yra skirtingi, ir visi tėvai natūraliai reaguoja skirtingai.
Taigi pabandykite panaudoti kelis pateiktus patarimus, kai vaikas kandžiojasi, ir galėsite išsiaiškinti, kurie reagavimo būdai Jūsų atveju yra labiau veiksmingi, o kurie Jūsų situacijai netinka.
Nekąskite vaikui atgal
Kandimas atgal gali vaikui parodyti, kad toks elgesys yra tinkamas. Tėvai turėtų padėti vaikui suprasti, kad smurtas neturėtų sukelti smurto.
Taigi nerekomenduojama trenkti vaikui ar kąsti jam, siekiant nubausti už kandžiojimąsi, nes tai skleidžia netinkamą žinutę.
Pabandykite išsiaiškinti priežastis
Jei vaikas įkando Jums ar kitiems žmonėms, verta išsiaiškinti, kas tai lėmė.
Po to, kai vaikas nusiramins, paklauskite jo, kas nutiko, kodėl jis pasirinko kąsti kitam.
Jei kandžiojimasis kartojasi ir Jūs visada po tokio elgesio bandote išsiaiškinti priežastis, po kurio laiko jau galite daryti prielaidas, kas dažniausiai vaiką paskatina kąsti ir kaip tai sustabdyti.
Žinoma, ši taktika veikia tada, kai vaikai jau bent šiek tiek geba išreikšti save žodžiais.
Paskatinkite išreikšti jausmus
Kaip jau skaitėte prieš tai, dažnai vaikai kandžiojasi dėl to, kad tai padeda jiems išreikšti jausmus.
Tačiau toks elgesys tikrai nėra geriausias būdas tam. Jūs galite padėti vaikui suprasti savo emocijas ir išmokti jas įvardinti, kad vėliau jiems būtų lengviau save išreikšti žodžiais, o ne smurtu.
Pavyzdžiui, kai vaikas kažkam įkando arba matote, kad jau ruošiasi kąsti, garsiai įvardinkite emociją, kuri, Jūsų manymu, sukėlė tokį elgesį. Jei vaikas norėjo kokio nors žaislo, bet jo negavo ir tada pradėjo verkti, inkšti ir kąsti, galima manyti, kad vaikas pyksta.
Taigi pasakykite, kad suprantate, jog mažylis dabar yra piktas, bet kandžiojimasis nepadės pasiekti to, ko jis nori. Galite pasiūlyti kitokią alternatyvą išsiliejimui.
Tai tinka ir kitiems jausmams – susierzinimui, nuovargiui, liūdesiui ir t. t.
Jei vaikams įgarsinsite emocijas, kurias jie jaučia kandimo metu, jie greičiau išmoks tų jausmų pavadinimus ir vėliau patys galės juos atpažinti ir išreikšti labiau tinkamu būdu.
Siūlykite alternatyvas
Aplinkinių kandžiojimas nėra geriausias būdas išlieti emocijas, siekti savo tikslų ar atkreipti dėmesį į save, nes toks elgesys sukelia skausmą kitiems.
Priklausomai nuo priežasties, kuri iššaukė tokį elgesį, galite pasiūlyti vaikui alternatyvas skirtingoms situacijoms.
Pavyzdžiui, jei vaikas kandžiojasi, nes pyksta, galite pasiūlyti emocijas išreikšti kitaip – įvardinant jas žodžiais, trepsint kojomis ar mėtant kamuoliuką į žemę.
Jei vaikas kandžiojasi, nes dygsta dantukai, pasiūlykite jam kąsti ne kitam žmogui, bet kandžioti kramtuką, guminį šaukštelį ar kitą daiktą, kuris yra saugus ir neturi kenksmingų medžiagų bei nėra kietas, dėl to nesužalos vaiko burnytės.
Paaiškinkite, kad toks elgesys nederamas
Kai vaikas kandžiojasi, svarbu išlikti ramiems – nekelti balso, nepulti jo bausti, bet aiškiai pasakyti, kad kandžiotis nereikėtų ir kad tai skauda (vaikai dažnai nesupranta, kad jų įkandimas kelia skausmą).
Priklausomai nuo vaiko amžiaus, skirsis ir pats paaiškinimas.
Jei vaikas yra mažesnis, dar nelabai kalba, tai reikėtų kuo trumpiau, bet aiškiau pasakyti jam, kad kandžiotis negalima.
Pavyzdžiui, įsivaizduokime, kad vaikas kam nors įkando. Jūsų veiksmų seka turėtų atrodyti taip – pasakykite „ne“, atitraukite jį nuo žmogaus, kuriam įkando, ir atsitraukite patys nuo vaiko.
Jei vaikai yra vyresni, vietoje žodžio „ne“ galite plačiau paaiškinti, kad kitiems skauda, dėl to kandžiotis nereikėtų.
Nukreipkite vaiko dėmesį
Dėmesio nukreipimas ypač veikia mažesniems vaikams – jie įsijaučia į čia ir dabar momentą, dėl to pamiršta, kad norėjo kąsti.
Vaikų dėmesį galite nukreipti paleisdami jų mėgstamą dainą ir dainuodami ar šokdami, žaisdami jų žaislais ir kviesdami prisijungti ar panašia pozityvia veikla.
Šis būdas labiausiai tinka tada, kai vaikas kandžiojasi kopijuodamas kitus, nori atkeršyti, jei jiems kažkas įkando, ar yra pavargęs arba nuobodžiauja.
Skirkite vaikui daugiau dėmesio apskritai
Kai kurie vaikai kandžiojasi, nes žino, kad tokiu elgesiu pritrauks Jūsų dėmesį.
Jiems nesvarbu, ar dėmesys iš Jūsų pusės yra teigiamas, ar neigiamas – jiems svarbiausia, kad Jūs juos pastebėjote.
Taigi rekomenduojama dienos eigoje skirti daugiau dėmesio vaikui – pagirti, kad gražiai žaidžia, kartu skaityti knygeles, eiti pasivaikščioti ar panašiai. Realu, kad tai padės vaikui jaustis pastebėtu.
Tokia taktika veikia prevenciškai, nes vaikams nebelieka priežasties ieškoti papildomo Jūsų dėmesio ir kandžioti aplinkinių.